- pliupkis
- pliùpkis, -ė smob. (2) menk. kas apsileidęs, netvarkingai apsirengęs: Su naujais drabužiais tu tikras pliùpkis atrodai Up.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pliupkis
Look at other dictionaries:
pliūpkis — sm. (1) menk. 1. Bt smūgis, kirtis: Sudavė arkliams po pliūpkį ir nudardėjo Vdžg. Gavo vieną pliūpkį par sprandą Up. | prk.: Būs da jam vienas pliūpkis, ka reikės skolas mokėti Skdv. 2. Rs kortų paėmimas, numušimas … Dictionary of the Lithuanian Language
